- bemiegė
- bemiẽgė sf. (2), bẽmiegė (1) 1. negalėjimas išsimiegoti: Šitos kelionės – tai tik bemiẽgė Lp. 2. negalėjimas užmigti, nemiga: Mane kokia bẽmiegė užpuolė – trečia naktis iš eilės negaliu užmigt Lp. Užejo ant manę kokia bemiẽgė Drsk. 3. Mt bot. darželinė naktižiedė (Silene armeria).
Dictionary of the Lithuanian Language.